platburnis

platbur̃nis, -ė adj., smob. (2) žr. plačiaburnis 1: To platbur̃nio Vaikaso tas vaikiukas Rdn. Labai platbur̃nė ta mergelka Krš. Tie ankštakiai, arba platburniai, išgrūdė iš uksinių pamarių tus getus S.Dauk. Bjauriausiai buvo, kad pakilo nuog marės žuvėdai, arba platburniai A1884,63. Geidė Vytautas platburnius (totorius) iš Europos išvyti V.Piet.